rygaKuomet planuojate kelionę automobiliu, neužtenka vien tik suvesti adresą ar vietovės pavadinimą į GPS, nes gali įsivelti netikėta klaida ir dėl to patirsite nemenkų rūpesčių ir nuostolių, pavyzdžiui, nuvykdami ne į tą objektą, kuris turi tokį patį pavadinimą.

Pigus skrydziai

Lėktuvai - viena populiariausių transporto priemonių. Tai - labai greitas, patogus ir, nepaisant karts nuo karto sukrečiančių aviakatrastrofų atgarsių, saugus pasirinkimas, kilometrais sunkiai įsivaizduojamą atstumą įgalinantis pasiekti per rekordiškai trumpą laiką. Turbūt ne kiekvienas, net ir dažnai oro uosto laukimo salėje sėdintis asmuo, galetų konkrečiai įvardinti, kokios avia bendrovės skraido iš Lietuvos? Juk sprendimą sėstis į vieną ar kitą lėktuvą dažniausiai įtakoja ne ant pastarojo šono besipuikuojantis užrašas su pavadinimu. Pigių skrydžių paieškos svetainė pigesniskrydziai.lt atliko lankytojų apklausą ir pateikia rezultatus, apei tai kokios bendrovės skraido iš Lietuvos oro uostų ir kam pirmenybę suteikia keliautojai.

AirBaltic, Ryanair, SAS, Wizz Air, Air Lituanica, Finnair, Brussels Airlines, Estonian Air, Norwegian, Lufthansa... Tai - atsakymas į klausimą, kokios avia bendrovės skraido iš Lietuvos (sąrašą dar būtų galima papildyti keletu kitų, mažiau žinomų pavadinimų). Dažniausiai žmonių apsisprendimas, kurio skrydžio teikėjų paslaugomis pasinaudoti, yra paremtas ne pavadinimo pasirinkimu, bet kitomis, gerokai praktiškesnėmis priežastimis:

skrydžio kaina.

Mitas, jog kelionės lėktuvu prieinamos tik privilegijuotiems, seniai paneigtas. Retą bestebina faktas, jog kai kuriais atvejais lėktuvo bilietas gali būti pigesnis nei autobuso! Tad, natūralu, žmonės ir ieško pigiausių pasiūlymų: šiaip ar taip, kelionė lėktuvo tėra priemonė pasiekti kelionės tikslą, o ne pramoga, už kurią norėtųsi permokėti. Nesvarbu, kokios avia bendrovės skraido iš Lietuvos, neabejotinai pačios populiariausios yra tos kurios siūlo pigius skrydžius.

skrydžio laikas.

Kai kuriems keleiviams pagrindinis faktorius yra skrydžio į priekį ir atgal laikas. Tad, norint reikiamu laiku pasiekti pageidaujamą vietą ar išvengti ilgo bei varginančio laukimo salėje, neretai pasirenkamos šiuo atžvilgiu geriausią pasiūlymą turinčios skrydžių bendrovės (nesvarbu, jog pastarosios kai kuriais atvejais yra brangesnės).

skrydžio kryptis.

Tiesioginiai skrydžiai, natūralu, labiausiai imponuoja keleiviams, tad favoritėmis yra laikomos tos oro linijos, kurios skraidina Lietuvos keleivių mėgiamomis kryptimis be persėdimų. Čia vienareiškšmiškai pirmauja Londas bei Oslas. Tačiau veikia ir sezoniškumo efektas - vasarą dažniau skraidoma į Graikiją, Ispaniją, Italija. Vasara atsiranda ir naujų skrydžių į/iš Lietuvos. Kaip vieną žinomiausių galima paminėti Palanga - Maskva maršrutą. Kuris nepaisant sumažėjusio turistų iš rusijos srauto, vis dar išlieka populiarus.

papildomos sąlygos.

Skrydis lėktuvu susijęs su eile papildomų taisyklių ir reikalavimų, besiskiriančių priklausomai nuo konkrečios bendrovės politikos - kiekvienas renkasi tai, kas jam patogiausia bei ekonomiškai naudingiausia: vienus gali vilioti didesnis leidžiamo nemokamo rankinio bagažo kiekis, kitus - nemokamas ar itin pigus bilietas vaikams.

Taigi, eiliniam keliautojui skrydžių bendrovių pavadinimai dažniausiai yra bereikšmiai. Svarbiausia nauda, kuria pastarasis gali pasinaudoti. Verta priminti, kad prieš skrendant verta pasidomėti aviabendrovės vidaus taisyklėmis. Nes vienose atsispausdinti įlaipinimo talonus nieko nekainuoja, kitose tai gali kainuoti daugiau nei pats skrydis. Taip pat verta pasidomėti kokio dydžio orlaivio salono krepšius leidžiama vežtis nemokamai. Dažnai krepšio dydis skiriasi net tarp pigių skrydžių bendrovių.

Vestuvių dekoravimas – didelis ir įdomus iššūkis tiems, kas nėra su tuo susidūrę. Pirma klaida, kokią daro neprofesionalūs dekoratoriai arba patys šventės rengėjai, tai prisirenka daug skirtingos informacijos iš plataus interneto ir nesugeba suderinti visko į vieną visumą. Dažniausia dekoruoja perkrautai ir padaro dekoro „mišrainę“.Todėl noriu patarti kaip nepasimesti ir išsirinkti teisingą vestuvių dekoravimą.

Štai svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Atsižvelkite į vietą, kurioje švęsite šventę. Tikrai nesirinkite prabanga dvelkiančių dekoro elementų kaimo turizmo sodyboje arba atvirkščiai. Nepuoškite žemų patalpų pakabinamais dekoro elementais, nes jie dar labiau sumažins erdvę. Didelėse erdvėse rinkitės vieną elmentą, bet jo naudokite pakankamai daug, kad erdvė gražiai prisipildytų. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad jeigu renkatės balionus, tai jau nekabinkite dar ir pompomsų. Jeigu renkatės pompomsus, ar kitus lankstomus elementus, jie gražiau žiūrisi kai yra kelių dydžių bei iškabinėti skirtingais aukščiais.

Pagalvokite, gal jūsų vestuvės turės temą? Tema nulems mažas, bet jūsų vestuves atspindinčias detales. Gal ją įtakos jūsų susipažinimo vieta, laikas, daina, o galbūt tai kuo jūs dabar užsiimate ar kuo gyvenate. Išsirinkite ir šventės spalvas, jos leis nenukrypti pasirenkant vestuvių dekoro elementus bei gėles. Stenkitės visada prisiminti ir remtis tomis spalvomis kai pirksite, nuomuositės ar rinksitės visas vestuvių dekoro detales.

Labai daug reikšmės vestuvių dekoravimui turi sezoniškumas. Atsižvelgiant į tai yra geriausia rinktis gėles vestuviniam dekorui. Kad augalai būtų gražūs ir kokybiški geriau rinktis tuo metu žydinčius bei augančius augalus. Pavyždžiui, pavasario laikmečiui naudokite žydinčias medžių ir krūmų šakas, nes jokiu kitu sezonu tokio grožio negausite. Vasaros laikmečiu gražu rinktis įvairių smulkių ir stambesnių žiedų kompozicijas. Jos gali būti spalvotos lyg vasaros pieva arba būtent tos spalvos, kuri dominuoja jūsų vestuvėse. Rudeniu dvelkiančios vestuvės turėtu alsuoti pilnumu ir derlingumu. Tiks prinokę vaisiai, sunkios, svyrančios gėlių galvos ir augalų kaskados. Žiemos šaltam, bet šviesiam laikmečiui labai gražu naudoti šakeles, konkorėžius, samanėles bei augalus, žydinčius tuo metu. Patarčiau žiemą rinktis įvairių spalvų ir formų amarilius.

Na ir pabaigai, dar vienas, bet labai reikšmingas niuansas, tai finansai. Jūsų skirta pinigų suma vestuvių dekorui apsprendžia visas detales, todėl linkime sėkmės pasirenkant teisingą vestuvių dekorą. Tegul jūsų vestuvės būna savitos ir atspindinčios Jus.

Suknelės

Bent keletą kartų per metus atnaujiname savo turimą aprangą. Perkame kelnes, sijonus, sukneles, palaidines, sezoninius drabužius ar kokius nors aksesuarus, derančius prie mums patinkančios aprangos. Tokie pirkimai dažnesni esant išpardavimui prekybos vietose ar pamačius tai, kas labai traukia akį. Tačiau praktiškesni žmonės renkasi šiuolaikinę alternatyvą – perka drabužius internetu.

Internetu perkami drabužiai daugeliu atveju niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos įsigytumėte paprastoje rūbų parduotuvėje, tačiau dažnas pirkėjas geba elektroninėje erdvėje išleisti mažiau – čia taip stipriai pirkėjų neveikia reklama, pardavėjų siūlymai įsigyti vieną ar kitą prekę papildomai, pavyzdžiui, perkamo rūbo priežiūros priemonių, taip pat, renkantis Jums reikiamą rūbą nereikia praeiti gausybės kitų, kurių Jums tuo metu nereikia, pavyzdžiui, ieškant suknelės rūbų parduotuvėje Jums gali tekti praeiti ir reklamuojamus sijonus, marškinėlius ar palaidines, kuriais galbūt susigundytumėte dėl šaukiančių užrašų: akcija, super pasiūlymas ir panašiai, tuo tarpu interneto parduotuvėje įprastai naršoma tik toje rūbų kategorijoje, iš kurios planuojate rinktis rūbus, šiuo atveju tai būtų suknelės. Be abejo, reklamų ir specialių pardavėjų pasiūlymų netrūksta ir internete, tačiau jame šie ne tokie aktyvūs kaip įprastose parduotuvėse.

Dažnai pamąstoma, kad perkant rūbus internete nėra galimybės jų pasimatuoti, sunku įvertinti ne tik dydį, bet ir tai, ar rūbas derės prie kitos aprangos, veido bruožų. Iš tiesų kai kuriems žmonėms tai tikrai gali būti keblu, bet tiems, kurie moka tinkamai įvertinti savo dydį, turi vaizduotę ir gali nuspėti, kaip rūbas atrodys ant jų kūno tai nekelia jokių problemų, priešingai, sukuria daugiau galimybių, leidžia rinktis iš keletą kartų didesnio rūbų asortimento.

Didesnis pasirinkimas neapsuks galvos jei žinosite, kokie drabužiai šiai dienai Jums reikalingi. Renkantis vasariškus drabužius reikėtų dairytis į lengvutes palaidines, sukneles, o ieškant kažko šilčiau turėtų tikti kelnės, megztukai, kurių modelių įvairovė leidžia išsirinkti tinkamą tiek į darbą, tiek į sodą.

Pasinaudojus galimybe pirkti drabužius internetu, labai tikėtina, kad tuo džiaugsitės dar ne vieną kartą, nes tai ypatingai patogus ir pakankamai lankstus būdas rasti ieškomų drabužių. Čia suteikiama galimybė apsipirkti tiesiai iš namų, nereikia galvoti ir ieškoti laiko kelionei į prekybos vietas. Be viso to, kaip jau minėta, perkant internetu atsiveria daug platesnės galimybės – pasirinkimas internete gerokai didesnis, o ką jau kalbėti apie tai, kad galite rinktis ir internete, ir įprastose vietose. Taigi, jei ieškote kažko ypatingo, išskirtinio, pamėginkite ieškoti ne tik ten, kur esate įpratę, bet ir internetu – taip ieškomą rūbą rasite bent keletą kartų greičiau ir paprasčiau.

Pasirinkus sau priimtinesnį, naudingesnį variantą gyvenimas teiks daugiau džiaugsmo, o sutaupytas laikas atsipirks su kaupu, ypač jei sugebėsite jį praleisti tinkamai.

Ryga

Sausio 13-osios įvykiai paliko itin skaudų pėdsaką Lietuvos istorijoje, bet sužalota tauta jau beveik atsitiesė. Kasmet sausį kalbėdami apie tragiškus įvykius, per kuriuos žuvo jauni Lietuvos piliečiai, gynę šalies laisvę ir nepriklausomybę, galbūt pamirštame, jog toks pat likimas vos neištiko ir artimiausių mūsų kaimynų – latvių.

Kruviniems 1991-ųjų metų įvykiams prisiminti latviai yra išleidę knygą „1991 Sausis. Latvija“, į kurią sudėti keli šimtai minėtu įtemptu laikotarpiu padarytu nuotraukų, liudijančių tai, kas vyko mūsų kaimyninės šalies sostinėje Rygoje.

Knyga sudaryta ne tik iš nuotraukų – trumpai aprašomi įvykiai, tuomet kilęs nerimas, gniaužtas giliai širdyse, lūkesčiai, kartais ir neišsakyti, noras būti laisviems, noras nusimesti sunkią naštą, baimės dėl savo ir savo atžalų ateities.

Kaip rašoma šioje knygoje, jau sausio pradžioje buvo okupuotas Latvijos spaudos pastatas, kuriame spausdinami pagrindiniai Latvijos laikraščiai ir žurnalai. Šis užėmimas sausio 2 dieną praneša apie pirmuosius konkrečius žingsnius, kuriais siekiama nutildyti Baltijos šalių spaudą. Po kelių dienų taikiniu tampa ir lietuviai. Sovietų kariai užima strateginius pastatus Vilniuje ir kituose miestuose, sužeisdami civilius. Sausio 13-ąją sovietų kariai užėmė televizijos bokštą Vilniuje. Rašoma, jog Gorbačiovas tikino apie karinius veiksmus nieko nežinojęs. Vėliau tą pačią dieną daugiau nei pusė milijono žmonių Rygoje išeina į gatves palaikydami Lietuvą ir siekį tapti nepriklausomais.

Panašios atakos baiminamasi ir tikimasi ir Latvijoje. Žmonės spontaniškai Rygos senamiestyje pradėjo statyti barikadas, ten, kur įsikūrusi Aukščiausioji Taryba ir radijas“, - šalia iškalbingų nuotraukų rašoma knygoje. Pasakojama, kad barikadoms statyti buvo naudojamos senos durys, metaliniai lovų rėmai, kriauklės, apjuostos spygliuotos vielos tvora. Į miestą su žemės ūkio ir kita sunkia technika suvažiavo ir ūkininkai, taip sustiprindami jau pastatytas barikadas.

Toks elgesys, barikadų rengimas galbūt buvo naivus – karinės pajėgos galėjo viską tiesiog nušluoti, tačiau tai buvo Latvijos žmonių susivienijimo ženklas ir apraiška. Tai buvo nesmurtinis, neginkluotas latvių pasipriešinimas plūstančioms karinėms pajėgoms. Tai kartu buvo ir žmonių išbandymas – jų kantrybės ir gebėjimo į atakas neatsakyti tuo pačiu smurtu.

Pasak knygos autorių, Latvijoje buvo imta kalbėti apie paradoksišką okupuotos šalies baimę būti dar kartą okupuotai tų pačių okupantų. Sausio 20-ąją prie vidaus reikalų ministerijos kyla susišaudymas tarp OMON pajėgų ir Latvijos policijos pareigūnų, žūsta du pareigūnai ir vienas civilis, nemažai sužeistų. Gorbačiovas vėlgi tikina apie tokius įvykius nieko nežinantis. Rygoje tuo metu įvykius fiksavęs vienas filmų kūrėjas nušautas tiesiai į širdį, partrenkti ir du jam talkinę operatoriai.

Kokia visų šaudymų Vilniuje ir Rygoje prasmė? Pasak knygos autorių, keliama ir versija, jog taip buvo siekta parklupdyti Baltijos šalis, visoje Sovietų sąjungoje įtvirtinti karinį valdymą. Pabrėžiama, jog atsakymai, kodėl taip buvo elgiamasi, nežinoma, bet tikimasi, jog kada nors tai paaiškės. Tačiau akcentuojama, jog rusų tauta dėl karių elgesio nėra kaltinama. Pasak latvių poeto Maris Čaklais, tai nebuvo konfliktas tarp latvių ir rusų. „Tai yra grumtynės tarp demokratijos ir totalitarizmo jėgų“, - sakė poetas.

Iš tiesų tomis dienomis, kai Rygoje tvyrojo nerimas dėl ateities, susivienijo visos tautinės mažumos, o barikadas statė ir rusakalbiai Latvijos gyventojai.

Barikadų savaite pramintas sausio laikotarpis atėjo ir praėjo, tačiau liko fotografijos, liudijančios, kas vyko iš tiesų, kaip tai atrodė ir kokios buvo žmonių mintys. „Atidžiai pasižiūrėkite į žmonių veidus. Ar matote bent kiek neapykantos? Ne – tai ramūs veidai, tačiau juose matyti tvirtas nusistatymas, dėl kurio jie pasiryžę ir mirti“, - rašo autoriai.